Daugėjant pranešimų apie gaisrus, kilusius dėl netvarkingos elektros instaliacijos, daugelis pradeda į šias nelaimes žiūrėti kaip į neišvengiamą blogį. Ir visai be reikalo. Tinkamai pasirinkę laidus ir kabelius išvengsime daugelio nelaimių. Laidai ir kabeliai skiriasi pagal gyslų kiekį (nuo 1 iki 37), skersmenį (nuo 0,75 iki 800 m2) ir vardinę darbinę įtampą. Laidai gaminami su izoliacija, galinčia atlaikyti 380, 660 ir 3000 V kintančią įtampą. Izoliuota laido įtampai laidi gysla paprastai turi guminį, polivinilchloridinį arba vinilplasto apvalką.
Laidai, kurie tiesiami tokiose vietose, kur yra didesnė jų mechaninio pažeidimo rizika, papildomai apipinami plienine cinkuota viela. Kai norima atvesti elektrą iki pastato, bet nesinori darkyti vaizdo kabančiais laidais, reikalingas kabelis. Kaip jį išsirinkti? Pirmiausiai reikia nuspręsti, kas bus elektrifikuojama, nes drėgnai vietai ar dirbamai žemiai keliami visiškai kitokie reikalavimai negu sausai vietai ar pievelei. Aišku, abiem atvejais reikės kabelio. Koks tai turėtų būti kabelis?
Terminai
Gysla – atskiras laidininkas.
Laidas – gaminys, turintis vieną ar kelias gyslas ir vieną sluoksnį izolicijos.
Montavimo laidas – laidas, skirtas žemos įtampos paskirstymo tinklams.
Kabelis – keletas izoliuotų laidų viename ar keliuose papilomos izoliacijos sluoksniuose.
Laidininko medžiagos pasirinkimas
Varis būtų geriau už aliuminį. Jis – geresnis laidininkas, lankstesnis ir atsparesnis korozijai. Aliuminis, po sąlyčio su oru, greitai oksiduojasi, susidaro plėvelė, kuri blogai praleidžią srovę, o tai silpnina kontaktą. Vieta, kur blogas kontaktas, kais, kibirkščiuos, daugiau oksiduosis ir tai gali būti gaisro priežastimi. Aliuminį tvirtinant sraigtiniais laikikliais, pasireiškia dar viena jo savybė – aliuminio slydimas iš po laikiklio, todėl aliumininius laidus paskirstymo dėžėse reikia dažniau varžyti nei varinius. Jei aliuminis kontaktuoja su variu, aliuminį pradeda veikti elektros korozija, tai ir jis, ir kontaktai silpsta.
Kabelio skersmens pasirinkimas
Paprastai kabelį sudaro 2-5 gyslos. Gyslos skerspjūvį lemia jos skersmuo. Skerspjūvis parenkamas pagal konkretų galingumą. Paprastai skaičiuojama, kad 1 kW apkrovai reikia 1,57 mm2 gyslos skerspjūvio. Iš čia galima apsiskaičiuoti, kokio skerspjūvio reikia kiekvienu konkrečiu atveju. Aliumininiams laidams tai 5 A 1 mm2, variniams – 8 A 1mm2. Pvz., jei turite 5 kW galingumo boilerį, jį reiktų jungti laidu, skirtu ne mažesnei kaip 25 A srovei, o varinio laido skerspjūvis turėtų būti ne mažesnis kaip 3,2 mm2. Jei bus naudojamas aliumininis laidas, jo skerspjūvis turi būti didesnis negu varinio, nes pralaidumas siekia tik maždaug 62 proc. varinio laido pralaidumo. Pvz., jei reikia 2,5 mm2 varinio laido, tai aliumininio reikės 4 mm2. Šiaip jau kabelį reiktų imti didesnio skersmens, nes gali būti, kad teks prijungti dar ką nors. Taip pat reikia išsiaiškinti, ar laido skersmuo suderinamas su faktine maksimalia apkrova, su šalia skaitiklio esančiais saugikliais ar automatiniu jungikliu. Jokiu būdu kabelio ilgalaikė srovė negali būti mažesnė už apsaugos aparatūros arkirtos(išjungimo) srovę. Kokia turėtų būti laido markė?
Kabelio markės pasirinkimas
Kabelio (laido) markė – raidinis žymėjimas, nurodantis elektrai laidžios gyslos medžiagą, izoliaciją, lankstumo lygį ir apsauginės dangos konstrukciją. Pirmoji raidė rodo medžiagą, iš kurios pagamintas laidininkas (V – varinis), antroji raidė žymi laidą, trečioji – izoliacinę medžiagą.
Dar markėje gali būti papildomos raidės, charakterizuojančios kitus konstrukcinius elementus: P – plokščias, L – lankstus ir pan.
Kabelio pirkimas
Svarbiausiai – kabelį pirkti su atsarga. Aišku, jei kabelio pritruks, galima jį pailginti, tačiau reikia žinoti, kad sujungimo vieta bus potencialiai pavojinga.